Dictionary of the Lithuanian Language.
apkalbėtojas — apkalbėtojas, a smob. (1) 1. M kas apkalba, apšmeižia: Jis toks apkalbėtojis, mėgsta kitus apkalbėti Rm. Teip ... apkalbėtojai ... daro DP514. 2. M.Valanč užkalbėtojas, užbūrėjas. kalbėtojas; apkalbėtojas; atkalbėtojas; įkalbėtojas; … Dictionary of the Lithuanian Language
atkalbėtojas — atkalbėtojas, a smob. (1) 1. kas atkalba nuo ko: Atkalbėtojas nuo kelionės Rm. 2. Ds užkalbėtojas. kalbėtojas; apkalbėtojas; atkalbėtojas; įkalbėtojas; iškalbėtojas; perkalbėtojas; … Dictionary of the Lithuanian Language
kalbėtojas — ( is K; R272), a smob. (1); SD57 1. kas kalba, šneka: Kalba girdėtis, kalbėtojo nematytis Šll. 2. asmuo, sakantis kalbą susirinkime, oratorius: Vykdomoji komisija išrenka specialų kalbėtoją rš. Kalbėtojas sumišo, bandė aiškintis P.Cvir.… … Dictionary of the Lithuanian Language
perkalbėtojas — perkalbėtojas, a smob. (1) 1. kas perkalba: Būta perkalbėtojo – jis mat perkalbės! (atsakoma žadančiam ką perkalbėti) Kp. 2. vertėjas: Važinėjo vienas vokietis ir perkalbėtojas Ėr. Mano brolis buvo perkalbėtoju Slk. kalbėtojas; apkalbėtojas;… … Dictionary of the Lithuanian Language
sukalbėtojas — sukalbėtojas, a smob. (1); M sąmokslininkas. kalbėtojas; apkalbėtojas; atkalbėtojas; įkalbėtojas; iškalbėtojas; perkalbėtojas; sukalbėtojas; užkalbėtojas … Dictionary of the Lithuanian Language
užkalbėtojas — užkalbėtojas, a smob. (1) kas užkalba, užburia: Išnyko jau ir užkalbėtojai, ir užkalbėtojos Pc. kalbėtojas; apkalbėtojas; atkalbėtojas; įkalbėtojas; iškalbėtojas; perkalbėtojas; sukalbėtojas; užkalbėtojas … Dictionary of the Lithuanian Language
įkalbėtojas — įkalbėtojas, a smob. (1); M kas įkalba, įtikinėja. kalbėtojas; apkalbėtojas; atkalbėtojas; įkalbėtojas; iškalbėtojas; perkalbėtojas; sukalbėtojas; užkalbėtojas … Dictionary of the Lithuanian Language
